- vienstiebis
- vienstiẽbis, -ė adj. (2) NdŽ; D.Pošk, S.Dauk, BzF197 žr. vienastiebis: 1. KŽ Medis išbėginis, kurs auga ling viršūnės be šakų, vadinas vienstiẽbis J. Karpoms gydyti tinka kiaulpienės kekinės, vienstiẽbės Krš. Avižos vienstiẽbės auga smiltė[je]: viename stiebe vienas grūdas Bdr. Vienstiebiai pomidorai auga inspektuose rš. 2. DŽ1 Plaukiojo vienstiebės valtelės su baltomis burėmis sp. Vienstiebis laivas KŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.